Tikriausiai daugelis esame girdėję, kad alkoholio vartojimas gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai. Tačiau ar žinojote, kad asmenys, turintys alkoholio vartojimo problemų, net 2–3 kartus dažniau nei kiti patiria savižudiškas mintis, bando nusižudyti ar įvykdo savižudybę? Ypač pavojingas – stiprus apsvaigimas, kai prarandama kontrolė ir kritinis mąstymas. 2017 m. atlikta 31 tarptautinių tyrimų sisteminė apžvalga atskleidė, kad stipriai apsvaigus nuo alkoholio, savižudybės bandymo rizika gali padidėti iki 37 kartų (Borges et al., 2017). Tai rodo ne tik tiesioginį alkoholio poveikį psichikai, bet ir didelį pavojų gyvybei.
Kodėl taip nutinka? Alkoholis slopina savikontrolę, stiprina impulsyvumą, didina beviltiškumo, kaltės, bejėgiškumo jausmus, iškreipia realybės suvokimą. Tai pavojinga būsena, ypač kai žmogus jau išgyvena emocinių sunkumų, yra krizėje ar turi gretutinių ligų. Priklausomybė nuo alkoholio yra kompleksinė liga, prie kurios išsivystymo prisideda daugybė asmeninių ir socialinių veiksnių. Būtų galima išskirti šiuos pagrindinius veiksnius:
- stiprios neigiamos emocijos: nerimas, liūdesys, vienišumas;
- patiriamos nesėkmės dabartyje: netektys, santykių ar darbo praradimas;
- ankstyvosios trauminės patirtys;
- emocinės paramos stoka šeimoje ar bendruomenėje;
- silpni socialiniai ryšiai;
- rizikingas elgesys ar kitos turimos priklausomybės;
- įgūdžių stoka spręsti emocinius ar gyvenimo sunkumus;
- psichikos ar fizinės gretutinės ligos.
Šie rizikos veiksniai dažnai kaupiasi tyliai, ilgai ir iš lėto, kol galiausiai pasireiškia per žalingus elgesio modelius, tokius kaip piktnaudžiavimas alkoholiu. Labai tikėtina, kad priklausomas nuo alkoholio žmogus, ne kartą bandė tvarkytis su liga ir susidūrė su sunkumais ir socialine izoliacija. Visuomenė neretai alkoholio vartojimą vertina kaip tik to žmogaus atsakomybę. Šiame vertiname yra dalis tiesos – svarbu, kad pats žmogus prisiimtų atsakomybę už savo gyvenimą. Tačiau toks vertinimas gali sukelti ir sunkumų, nes žmogus yra paliekamas vienas, o kaip ir kiekvienos ligos kontekste, šeimos ir bendruomenės pagalba ir palaikymas yra labai svarbūs. Taigi, kyla natūralus klausimas, ką kiekvienas gali padaryti, kad padėtų ne tik mažinti alkoholio vartojimo problemą, bet ir savižudybių riziką.
Ką gali daryti žmogus, susiduriantis su alkoholio vartojimo problema?
- Pripažinti problemą – tai pirmas ir svarbiausias žingsnis.
- Ieškoti pagalbos: kreiptis į priklausomybių ligų centrą, psichologą ar priklausomybių konsultantą.
- Įsivardyti vartojimo priežastis – suprasti, nuo ko bėgama ar ką bandoma slopinti.
- Keisti gyvenimo įpročius: vengti rizikingų situacijų, rasti alternatyvių būdų atsipalaiduoti.
- Didinti įsitraukimą į socialinį gyvenimą, kurti ryšius ir atrasti veiklas, kurios teikia prasmę.
- Neignoruoti ir neslėpti savižudiškų minčių.
Ką gali daryti šeima?
- Rodyti palaikymą, bet tuo pačiu brėžti aiškias ribas.
- Motyvuoti ieškoti pagalbos – ir kartais visai šeimai kartu ją gauti.
- Nenuvertinti žmogaus išgyvenimų, net jei jie atrodo jums nereikšmingi.
- Neprisiimti visos atsakomybės už kito elgesį, bet būti šalia, kai reikia.
Ką gali daryti bendruomenė?
- Pripažinti priklausomybę kaip sudėtingą ligą, kuriai reikia kompleksinės pagalbos – ne tik moralinių pamokų.
- Pastebėti šalia esančius žmones – ypač tuos, kurie atsitraukia, keičiasi ar izoliuojasi.
- Skatinti atvirą kalbėjimą apie emocinę sveikatą, siūlyti pagalbos galimybes be stigmos.
Priklausomybė – tai ne gėda, o kvietimas keisti gyvenimą. Priklausomybę turinčio asmens pastebėjimas – tai ne papildomas darbas, o kiekvieno mūsų pareiga ir veiksmas, kuris gali išgelbėti gyvybę.
