Artėjant Kalėdoms neišvengiamai pradedame girdėti apie šventinę nuotaiką, namų puošimą, dovanų ruošą ir jaukius susitikimus, tačiau ne visiems šis laikotarpis yra lengvas. Vieniems Kalėdos kupinos džiaugsmo ir artumo, kitiems – jos gali priminti netektis, vienatvę, patiriamą stresą, vidinę įtampą ar sunkiai įgyvendinamus lūkesčius. Kartais šventės atrodo šiltos tik iš išorės, o viduje vyraujantis chaosas sustiprina ramybės ir palaikymo poreikį. Kai kuriems šiuo metu norisi ne švęsti, o pasislėpti ar pabėgti nuo visko.
Psichologiniai tyrimai rodo, kad šventinis laikotarpis iš tiesų gali kelti reikšmingą stresą. Psichiatrai T. Holmesas ir R. Rahe sukūrė gyvenimo įvykių streso skalę, apimančią 43 stresą sukeliančius įvykius. Šioje skalėje Kalėdos įvardijamos kaip vienas iš vidinę įtampą keliančių veiksnių – net didesnę nei kai kurie smulkūs teisės pažeidimai. Tai tik patvirtina, kad patiriamas šventinis stresas nėra silpnumo ženklas, o gana universali patirtis.
Kalėdos dažnai tampa emociškai sudėtingos dėl kelių tarpusavyje susijusių priežasčių. Iš šio laikotarpio tikimės ypatingos nuotaikos, harmonijos, artumo ir susitelkimo, tačiau realybė ne visada atitinka šiuos lūkesčius. O kur dar šventiniu laikotarpiu visur matomi „tobulų Kalėdų“ vaizdai – reklamos, socialiniai tinklai, filmai. Visa tai kuria, dažnai nevisiškai sąmoningą, spaudimą sau ir kitiems: kad viskas privalo būti gražu, jauku, kad šeimos nariai turi sutarti ir
džiaugtis, o šventinis stalas – būti gausus ir įspūdingas. Kaip bebūtų realybė neretai būna kitokia. Ne visi santykiai yra šilti ir artimi, o susitikimai gali atgaivinti senus konfliktus, neišsakytas nuoskaudas ar priminti apie skirtingus požiūrius į gyvenimą, šeimą, politiką, sveikatą. Tokios situacijos gali kelti vidinį pyktį, nusivylimą, neįvertinimo jausmą ir sustiprinti patirtį, kai net būnant tarp žmonių jaučiamasi vienišam.
Jei žmogus neturi artimų ryšių, šventinis laikotarpis gali dar labiau paryškinti tuštumos jausmą ir priminti prarastus santykius. Gali kilti liūdesys, pavydas, pyktis, savęs gailėjimas ar gedėjimas. Visi šie jausmai yra normalūs. Jei juos patiriate, svarbu leisti sau juos jausti ir nespausti savęs „būtinai džiaugtis šventėmis“. Tai signalas, kad šiuo metu jums reikia daugiau švelnumo, rūpesčio ir palaikymo. Kartais artimi ryšiai susikuria ne šeimoje – šilumą gali suteikti draugai, kolegos ar net dar mažiau pažįstami žmonės. O kartais svarbiausia užduotis tampa išmokti palaikyti ir „apkabinti“ save. Emocinės paramos visada galima ieškoti ir išorėje – net ir maži ryšiai ar pagalbos ieškojimas gali tapti pirmu žingsniu mažinant vienatvės jausmą. Šventinis laikotarpis taip pat dažnai kelia įtampą dėl finansinių išlaidų: dovanų, maisto, renginių, įvairių neplanuotų pirkinių. Reklamos, nuolaidos ir akcijos skatina vartojimą, kuris ne visada atitinka realius poreikius. Jei žmogus tuo metu patiria finansinių sunkumų, gali stiprėti nepilnavertiškumo jausmas, lydimas minčių: „visi viską turi, o aš – ne“. Neretai atsiranda ir kaltė, ypač jei nėra galimybių išpildyti vaikų norų ar prisidėti prie įvairių rinkliavų ugdymo įstaigose ar darbe.
Susidūrus su tokiais iššūkiais, svarbu neskubėti savęs teisti. Naudinga sąmoningai brėžti ribas – įsivertinti realius poreikius, planuoti biudžetą, atsisakyti simbolinių dovanų, paremtų principu „jei mane pasveikino, turiu atsilyginti“. Tokie socialiniai įsipareigojimai dažnai smarkiai padidina išlaidas, bet nebūtinai sustiprina ryšį. Finansinių išlaidų planas gali padėti išlikti sąmoningiems ir nepasimesti reklamos chaose. Svarbu priminti sau, kad Kalėdos nėra varžybos dėl brangiausios dovanos – dažnai didžiausia dovana yra laikas, dėmesys ir nuoširdus buvimas kartu.
Apibendrinant galima pasakyti, kad Kalėdos ne visada reiškia vien šviesą ir jaukumą. Emocijų spektras šiuo metu gali būti labai platus – nuo džiaugsmo iki liūdesio, nuo šilumos iki įtampos. Leiskime sau šį laiką išgyventi įvairiai. Dalinamės keletą paprastų, bet svarbių būdų, kurie gali padėti šventes išbūti švelniau – tiek sau, tiek kitiems:
1. Leiskite sau jausti tai, ką jaučiate. Šventės neprivalo būti vien tik linksmos. Liūdesys, nuovargis ar nerimas taip pat yra normali patirtis.
2. Mažinkite tobulumo spaudimą. Ne viskas turi būti idealu – kartais užtenka paprastumo, mažiau darbų ir daugiau buvimo.
3. Skirkite laiko poilsiui. Net trumpas pasivaikščiojimas, arbatos puodelis ar mėgstama knyga gali suteikti ramybės.
4. Ieškokite ryšio. Skambutis draugui, žinutė, laiškas ar trumpas apsilankymas gali tapti svarbiu emociniu tiltu į tikrą santykį.
5. Pastebėkite kitus. Jei matote, kad kažkas atrodo liūdnas ar vienišas, paklauskite, kaip jis jaučiasi – kartais išklausymas yra didžiausia dovana.
6. Kreipkitės pagalbos. Jei šventinis laikotarpis kelia didelį emocinį sunkumą, verta ieškoti profesionalios pagalbos – emocinės paramos linijų, emocinės gerovės konsultantų ar psichologų. Specialistų palaikymas gali būti svarbus ir vertingas įrankis vidinei įtampai reguliuoti.
Tegu šis laikas būna toks, kokio jums reikia – su daugiau švelnumo sau ir kitiems, su sumažintais lūkesčiais ir sąmoningu pasirinkimu rinktis tai, kas iš tiesų kuria ramybę.